Šia veikla užsiimu nes noriu, kad ateities kartos augtų emociškai stipriuose ir sąmoninguose namuose. To siekiu padėdamas žmonėms metodiškai atpažinti vidinius konfliktus ir savarankiškai transformuoti gyvenimą. Kurdami saviugdos mokymus, patikrintų praktikų pagalba, spartėjančiais žingsniais einame vizijos link.
„Kai samdydami vesti seminarus manęs klausia, kuo jie skiriasi nuo įprastos kitų lektorių pateikiamos nuobodybės, atsakau, kad pirmiausia – dinamika. Kitas mano išskirtinumas – tikrumas, kurio pats pasigendu ne tik iš lektorių, bet ir iš šiaip žmonių. Mes vaikštome su kaukėmis. Kaukės dėvėjimas reikalauja daug gyvybinės energijos. Kai esi tikras, gyventi daug lengviau. Man pačiam tai labai aktualu“, – tikino Arnas.
Vengti vidinių konfliktų
Prieš daugiau nei dešimtį metų A. Markevičius pateko į pardavimo sritį – buvo finansų konsultantas, prekiavo finansiniais produktais. Labai greitai vaikinas suvokė, kad iš esmės mes visi nuolatos ką nors pardavinėjame: vyras žmonai parduoda idėją kur nors nuvažiuoti ar nueiti į kiną, ji savo ruožtu parduoda saviškiui idėją, kur nueiti pavakarieniauti. Darbdaviai ir darbuotojai taip pat pardavinėja vieni kitiems savo idėjas. Tai – komunikacija. Nemokantys efektyviai komunikuoti žmonės dažniausiai lieka užribyje, jiems nelabai sekasi gyvenime. „Pardavimas – supaprastinta sąvoka. Tai ir bandau pakeisti per savo mokymus. Nereikia parduodant parsidavinėti, juk galima siekti abiem pusėms naudingo sandorio. Lygiai taip pat dėl siūlymo žmonai eiti į kiną: jeigu versi eiti žiūrėti filmo, kuris jai nepatinka, tai jau bus manipuliacija. Manipuliuoti negerai. Reikia pasiekti abipusiškai naudingą susitarimą“, – aiškino Arnas.
Kaip įsitikino lektorius, pagrindinė jo idėja ir tema, kurią pats atrado važinėdamas į įvairius mokymus, – žmonės gyvena kamuojami daugybės vidinių konfliktų. Dažniausiai jie būna nelaimingi ne dėl to, kad aplinkybės klostosi nepalankiai, o todėl, kad stengiasi gyventi pagal kitų jiems primestas taisykles ir vertybes. „Žiauri tiesa, kad tas taisykles ir vertybes kuriame ne mes patys, jos suformuojamos iš šalies: buvusių emocinių įvykių, tėvų, senelių, mokyklos, draugų. Kartais tos taisyklės atsiranda, kai mums yra dešimt metų, ir mes su jomis gyvename jau suaugę. Žmogus savyje turi savitą „spintą“, kurioje priversta tokių taisyklių ir vertybių ir jos ten tiesiog pūpso. Sąmoningai beveik nė vienas mūsų nesame tvarkę tos „spintos“, kad surūšiuotume, kas tikrai reikalinga, o ko verta atsisakyti. Per savo seminarus kaip tik ir mokau šias „spintas“ sutvarkyti“, – sakė pašnekovas.
Padėjo brutali kova
Kalbėdamas apie save Arnas labai atviras. Užaugęs be tėvo, sako, visą laiką buvęs apsuptas moteriškos energijos. Jo teigimu, privalumas buvo tas, kad mokėsi suprasti žmones: kalbėtis, išklausyti jų. Prisipažino, kad vaikystė nebuvo labai lengva ir šviesi, tačiau sunkumai paskatino domėtis žmonių psichologija – kodėl mama kartais pyksta, kodėl kitą kartą ji laiminga. „Išsiugdžiau įprotį įtikti žmonėms. Tokiu būdu gaudavau jų meilės. Todėl labai stengdavausi rasti būdų padaryti taip, kad žmogus būtų laimingas su manimi. Taip susiformavo praktiniai psichologiniai įgūdžiai, nors specialių mokslų nesu baigęs. Ši vaikystės patirtis labai pravertė dirbant pardavimo srityje: suprasdavau klientus, lengvai rasdavau su jais bendrą kalbą, pradėjau net mokyti kitus, kaip tai padaryti“, – teigė Arnas.
Ilgainiui vaikinas suprato, kad, be teigiamų savybių, kurias įgijo auginamas mamos ir sesers, savo gyvenime turi didžiulę neužpildytą spragą – jis neturi vyriško gyvenimiško pavyzdžio, nes augo be tėvo. Vaikystėje, sakė, neidavęs į kiemą su vaikais spardyti kamuolio, nes jam tai atrodė baisu. Nutarė pabandyti, ko niekada iki tol nebuvo daręs – išlaisvinti savo užspaustą brutalų vyriškumą. „Kadangi esu maksimalistas, pasirinkau pačią žiauriausią formą: krav-maga kovos treniruotes, – juokėsi Arnas. – Mano treneris Andrejus – buvęs Izraelio kariškis, apsigyvenęs Lietuvoje dėl šeimos. Krav-maga yra Izraelio kariškių kovos sistema. Karo sąlygomis tai reiškia, kad kova yra mirtina.“
Pasak Arno, civiliams pritaikyta kova gerokai supaprastinta, tačiau ne mažiau brutali. Bet išmokti kautis galima greitai. Šis kontaktinis kovos sportas neturi savo filosofijos, kaip Rytų dvikovos. „Man tai buvo kitas pasaulis, kurį buvau savyje užslopinęs. Metodai, kaip mokomi kariškiai, visiškai skiriasi nuo pasauliečių dvikovos treniruočių: karys turi kovoti ištiktas streso. Karas juk yra nuolatinis stresas“, – dėstė jaunas lektorius.
Keičia elgesio modelį
Jis prisiminė, kaip per pačią pirmą treniruotę treneris jį pastatė prie sienos ir iš visų jėgų pastūmė, kad vyras skaudžiai atsitrenktų į ją. Tai vienas užpuolikų taikomų būdų: tarkime, žmogui rakinant buto duris, užpuolikas stumtels jį taip, kad šis trenktų galvą į sieną ir prarastų orientaciją. Pasak Arno, esant tokioms situacijoms akivaizdžiausiai pasireiškia žmogui susiformavęs elgesio modelis – pastumtas jis tiesiog sustingsta. Treneris paaiškino, kad užpuolikas pasinaudotų šia padėtimi, ir vaikinas atsidurtų kraujo klane. „Tokiu atveju derėtų atsisukus trenkti kumščiu užpuolikui į žandikaulį, kitu kumščiu – į kaklą, trečias smūgis – keliu į tarpkojį. Baigta… Bet realiame gyvenime viskas yra kitaip: man, užaugusiam su mama ir seserimi, trenkti žmogui yra neįmanoma. Tarkime, kai pastato į porą su kitu kovotoju ir liepia trenkti, aš galiu tik švelniai kepštelėti“, – apie savo patirtį pasakojo Arnas.
Kad nugalėtų susiformavusį stereotipą, jog negalima trenkti kitam žmogui, vyras mokėsi ne tik kovos technikos: peržengti gyvenimo sukurtą barjerą padeda nuovargis arba stiprus stresas. Anot Arno, būtent dėl streso, tarkime, per avariją žmonės dažnai smarkiai pasikeičia: naujos taisyklės ištikus stresinei situacijai priimamos akimirksiu. Tačiau tokią būseną galima sukurti ir kitu būdu. „Treneris fiziškai nuvargindavo taip, kad tiesiogine to žodžio prasme nepakeldavau vandens butelio. Atrodo – viskas. Tačiau kai tuo momentu tave puola, jėgų apsiginti atsiranda“, – aiškino pašnekovas.
Tam, kad „nuleistų garą“, kovotojai turi paėjėti į šoną ir padaryti atsispaudimą, nes patekę į afekto būseną jie gali būti sunkiai prognozuojami. Arnas prisiminė ir kuriozinę situaciją, kurią pasakojo treneris: vieną jo mokinių prie naktinio klubo užpuolė trise. Taikliais smūgiais patiesęs užpuolikus, šis pabėgėjo į šoną ir pradėjo daryti atsispaudimus.
Lektoriaus įsitikinimu, naujų patirčių integracija veikia ir kitose srityse – elgesio modelius galima koreguoti ne tik kovinio sporto, bet ir kitų sričių specialistams. Tai jis ir vadina pagrindiniu savo veiklos tikslu.
Šaltinis: http://lzinios.lt/lzinios/zmones/laimingesnio-gyvenimo-treneris/227351/
© Lietuvos žinios
Arnas Markevičius